Juventutem nariai, dalyvavo pasaulio jaunimo dienose, o joms pasibaigus FIJ puslapyje pasirodė tekstas su įspūdžiais. Report on the participation of the Juventutem International Federation at WYD 2008 in Australia.
Dokumentas netrumpas, kai kurias labiau patikusias vietas išverčiau. Ateleiskite už klaidas.
Ketvirtadienį, Liepos 10 d., vyskupas Peter Elliot, Melburno augziliaras, Melburne aukojo popiežiškąsias iškilmingas Mišias (pontifical High Mass), ir po savaitės dar kartą dėstė katechezę Sidnėjuje. Atsakydamas į klausimą apie Šventąjį Raštą vyskupas Elliot pasiūlė gražų palyginimą. Jis sakė, kad Šventoji Biblija yra kaip šeimos albumas, kuriame kiekviena knyga apibūdina tos pačios šeimos narius. Jis tęsė sakydamas, kad jei berniukas iš gretimo namo įsliūkintų į namus ir, pavogęs albumą, atsiverstų jį namie, jis ir jo artimieji nesugebėtų atpažinti nuotraukų ir ryšių tarp knygos asmenų, paprasčiausiai dėl to, kad jie nėra tos šeimos nariai. Vyskupas Elliot sakė, kad, kaip įrodymas iš Apaštalų darbų knygos, Bažnyčia jau gyvavo ir funkcionavo kaip institucija dar prieš Raštų kanonų apibrėžimą. Jis apibendrino, sakydamas, kad tik (Romos Katalikų) Bažnyčiai yra užtikrintas neklystama Šventosios Dvasios pagalba be klaidų interpretuoti Šventuosius Raštus, nes asmenys ir įvykiai aprašyti paprasčiausiai yra „jos šeima“. Vyskupas Elliot yra konvertitas iš Anglikonybės ir yra studijavęs Anglijoje. Jis dirbo popiežiškojoje Šeimos taryboje ir yra parašęs knygų apie liturgiją.
Be abejonių ypatingas Juventutem liturginės programos momentas buvo popiežiškoji Vesperes (vakarinė), kurioje dalyvavo kardinolas George Pell iš Sidnėjaus, kaip jis tai darė ir Düsseldorf’e 2005 metais. Dėl vietos trūkumo Šv. Augustino šventovėje (ji buvo daug mažesnė už Sankt Antonius Düsseldorf’e) jis negalėjo dėvėti capa magna. Bet įvykio svarba buvo padidinta tuo, kad kardinolas Pell nebuvo vizituojantis vyskupas kaip 2005 m., priešingai, jis aiškiai buvo pagrindinis prelatas šeimininkaujantis PJD tą savaitę, todėl buvo pakankamai užimtas su 215000 jaunuolių ir tūkstančiais vizituojančių dvasininkų. Pats faktas, kad tokio užimto grafiko sūkuryje jis melsis su Juventutem klasikine Romos rito forma buvo labai svarus pareiškimas to, kad jis remia Romos tradicijas Bažnyčioje apskritai ir Juventutem judėjimą konkrečiai. Po vakarinės kardinolas sakė pamokslą drąsindamas Juventutem jaunuolius, po to palaimino Švenčiausiuoju Sakramentu. Jis sakė jaunimui, kad jis ruošiasi eiti ir pasveikinti Šventąjį Tėvą su kuriuo jis turėjo pietauti. Jis pridėjo, kad pasakys jam kur ką tik buvo ir, kad norėtų užtikrinti jam mūsų lojalumą ir meilę. Kontrastuojant tylai, kuri tikinčiųjų yra palaikoma visose bažnyčiose, kur Juventutem veikia, šis kardinolo pranešimas buvo palydėtas plojimais, kurie išreiškė džiaugsmingą ir sūnišką pagarbą Bažnyčios Princui ir Kristaus Vikarui. Visa ceremonija truko dvi pilnas valandas po kurių kardinolas išėjo į netoli esančią presbiteriją, kur interviu iš jo ėmė EWTN komanda (JAV katalikų TV), kurie filmavo vesperes ir palaiminimą. Šv. Augustino bažnyčia buvo pilnut pilnutėlė piligrimų, tikinčiųjų ir dvasininkų, kurių didelė dalis buvo užsiregistravusi su kitais judėjimais ar diocezijomis, ir spontaniškai dalyvavo su Juventutem ta didžia ir iškilminga proga.
Paskelbęs Evangeliją tėvas Armand Malleray (FSSP) formaliai pristatė Juventutem tarptautinę federaciją ir priminė piligrimams, kad mūsų liturginė charizma bus pateisinama pagal pašventinimo vaisius, kuriuos ji atneš mūsų gyvenimuose ir pasaulyje. Objektyvus grožis liturgijos programos, kurią Juventutem pateikė Australijoje, neturi likti ateityje tik kaip gražūs paveiksliukai mūsų interneto puslapiuose ir bloguose, bet turi skatinti vis gilesnį pažinimą ir meilę Dievui ir Jo Bažnyčiai. Tuo pačiu tėvas de Malleray skatino lokalių Juventuem grupelių kūrimąsi, kurių jau yra kiekviename kontinente. Šios grupės tarpusavyje sujungtos per Tarptautinę Juvenetutem Federaciją ir suteikia pastovų būdą kasdieniam jaunimo pašventinimui pagal Romos tradicijas Bažnyčioje. Tėvas de Malleray baigė cituodamas padrąsinimo laišką Tarptautinės Juventutem Federacijos nariams, kurį šių metų sausio mėnesį atsiuntė kardinolas Dario Castrillon Hoyos. Jame popiežiškosios Ecclesia Dei komisijos prezidentas rašė, kad Juventutem narių gyvenamosios vietos įvairovė parodo klasikinės liturgijos transcendenciją ir nelaikiškumą.
Tėvas MacCaffrey tada pasakė homiliją, kreipdamas dėmesį į Šv. Vincentą Paulietį (tai buvo jo šventė) kaip į puikų meilės pavyzdį ir modelį. Jis kvietė jaunus piligrimus ieškoti ir skleisti dievišką meilę. Po paskutinės Evangelijos kardinolas Zen pasakė gražią kalbą, prisimindamas save kaip jauną Saleziečių novicijų. Jis sakė, kad pavadinimas „Juventutem“ buvo labai gerai parinktas, nes liturgija yra visada jaunatviška ir padeda mums rūpintis dvasine jaunyste, kuri yra užtikrinta draugystėje su Dievu. Jis taip pat prašė melstis už Bažnyčią Kinijoje. Jis gyrė tradicinį paprotį recituoti maldą į Šventąjį Mykolą Arkangelą Mišių pabaigoje, kuri yra 1962 m. mišiole, pabrėždamas, kad nors šis paprotys pradžioje buvo įsteigtas, kad atsiverstų sovietinė Rusija, komunizmas buvo dar toli gražu nemiręs ir Kinijoje. Jis pridėjo, kad viliasi, kad klasikine Mišių forma galima būtų aukoti Mūsų Motinos Šešano šventovėje Šanhajuje. Po Mišių kardinolas paprašė, kad būtų padaryta jo nuotraukų kartu su Juventutem grupe iš Honkongo. Mūsų bendražygiams nariai giliai džiaugėsi, kad gali stovėti bažnyčios priešakyje su savo vyskupu iš už jūros.
Mes taip pat dėkingi parapijiečiams Sidnėjuje, kurie priėmė piligrimus į savo namus. Jie turėjo laukti iki vėlyvos nakties, būti labai lankstūs surinėjant pamestą bagažą ir pan. Daug šeimų nuveždavo piligrimus į bažnyčią katechezei. Vieną kartą traukinyje tėvas Sow buvo nustebintas, kad nepažystamas katalikas pasiūlė pavežimą taksi. Džentelmenas ne tik pasamdė taksistą, bet išlaukė iki tėvo Sow katechezės pabaigos ir po jos parvežė jį namo!
Paisant šių pasitikėjimo ir meilės ženklų, kurie mums iš naujo buvo parodyti, tikimasi, kad sekančiose PJD kai kurie kardinolai priims Juventutem kvietimą aukoti Mišias klasikine forma.
Liūdna, kad per beveik 5 valandas, kol mes laukėme Šventojo Tėvo atvykimo, garsiakalbiai tiekė mums daug pop muzikos, bet nei kiek dvasinio maisto. Prasidėjo gerai, John Pridmore jaudinančiu liudijimu, kuris buvo gangsteris, dabar atsivertęs. Tiesa sakant, per tą laiką jis buvo vienintelis, kuris teikė kokį nors formalų doktrininį mokymą miniai, kai apibūdino savo atradimą „tikro Jėzaus buvimo, Kūno, Kraujo, Sielos ir Dievystės Šventojoje Eucharistijoje“! Kai pagalvoji apie tuos tūkstančius jaunų žmonių ten susirinkusių, laukiančių Kristaus Vikaro, gali tik apgailestauti, kad nieko nebuvo suplanuota, kad išnaudoti tokią unikalią progą ir „atnaujinti“ jaunuolių žinias apie Eucharistiją ir kitas fundamentalias tiesas apie mūsų Katalikišką tikėjimą, kad ir kiek geros kokybės buvo katechezės pasakytos vyskupų praėjusiomis dienomis (ir Juventutem džiaugėsi, kad galėjo išgirsti artikuliuotas ir nuodugnias). Juventutem yra dėmesinga aiškaus doktrininio palaikymo tiekimui jaunuolių intelektui, kaip ir pats Šventasis Tėvas pademonstravo savo intelektualiai iššaukiančiuose pamoksluose Rendvike.
7 val. vakaro tėvas de Malleray vadovavo Angelus maldai lotyniškai. Po saulėlydžio tėvai McCaffrey ir De Malleray susitiko su tėvais Frs Sow ir Iborra, kurių prancūziškai kalbanti grupė buvo ką tik atvykusi. Kai kurie iš mūsų pradėjo melstis rožinį atsiklaupę į tą pusę, kur buvo viena iš palapinių su Švenčiausiuoju Sakramentu. Bet garsi muzika ir animacijos trukdė susikaupti. Mūsų kunigai pradėjo klausyti išpažinčių ir atrodė, kad buvo užimti visą vakarą. Šventasis Tėvas atvyko ir vakaras buvo pratęstas jaudinančiu popiežiaus kreipimusi po kurio sekė šventųjų invokacijos ir Palaiminimas. Tai turbūt buvo svarbiausias PJD momentas, kai po giedru tamsiai mėlynu dangumi, pilnatyje, daugiau kaip ketvirtis milijono jaunuolių iš viso pasaulio pasiliko atsiklaupę prieš tą patį Išganytoją tikrai esantį monstancijoje, su mylimuju to paties Kristaus Vikaru jų priešakyje. Šventasis Tėvas tada išvyko. Naktis buvo šalta ir piligrimai nuopelningai paaukojo šį komforto trūkumą. Kai kurie ėjo adoruoti Viešpaties į palapines.
Ryte dar daugiau piligrimų atvyko su tėvais Tattersall, Terence ir kitais dvasininkais. Mišios buvo gyvos, bet ne visai tai ką mes būtume pasirinkę. Buvo ypatingas momentas tylos, kad galėtume surinkti mintis. Šventasis Tėvas pasakė ilgą homiliją iš kurios vėliau galėtume daug ką medituoti: „Šiandienos antrajame skaitinyje apaštalas Paulius primena mums, kad visi ir kiekvienas krikščionis gavo dovaną skirtą Kristaus Kūno statymui. Bažnyčiai ypatingai reikia jaunų žmonių dovanų, visų jaunų žmonių. Ji turi augti Dvasios galioje, kuri net ir dabar duoda džiaugsmo jūsų jaunystei ir įkvepia jus tarnauti Viešpačiui linksmai. Atverkite savo širdis tai galiai! Aš skiriu šį prašymą ypatingu būdu tiems iš jūsų, kuriuos Viešpats kviečia į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą. Nebijokite pasakyti „taip“ Jėzui, rasti džiaugsmą vykdant Jo valią, atiduoti save visiškai šventumo siekimui, naudoti visus jūsų talentus kitiems patarnauti!“
Šioje ištraukoje, žodžiai „Dvasia, kuri duoda džiaugsmo [mūsų] jaunystei“ nuskambėjo kaip jau pažįstama eilutė iš 42 psalmės, oficialios Juventutem maldos: „Introibo ad altare Dei, ad Deum qui
laetificat juventutem meam: žengsiu prie Dievo altoriaus, prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę“. Kai kam gali būti įdomu ar Šventasis Tėvas omenyje turėjo 42 psalmę kaip dalį maldų prieš žengiant ant altoriaus 1962 m. mišiole ar tik kaip tinkamą biblinę nuorodą. Nepaisant to yra svarbu, kad jis citavo tą eilutę kaip padrąsinimą kunigiškiems ir vienuoliškiems pašaukimams. Dvasinė jaunystė veda į sūnišką „taip“, džiaugsmingą atsidavimą dieviškąjai valiai, ko tik Dievas iš mūsų norėtų.
Mes priėmėme Šventąją Komuniją klūpėdami ir ant liežuvio iš tėvo Terence, šią praktiką tęsė daug kitų piligrimų aplink mus. Jautėmės paguosti, kad ir Šventasis Tėvas tuo pačiu metu komuniją dalino tuo pačiu būdu. Visą tą laiką tėvai Sow, De Malleray ir Iborra buvo apsivilkę kamžas ir stulas klausydamiesi išpažinčių. Mišios baigėsi Angelus malda, kurią meldėmės lotyniškai ir pranešimu, kad sekančios PJD vyks Madride, Ispanijoje, 2011 m. Džiaugėmės, kad Juventutem jau turėjo grupelę Ispanijoje ir, kad matomai jie buvo informuoti prieš kelis mėnesius apie galimybę šeimininkauti sekančioms PJD savo šalyje. Tada visi grįžo į miestą labai geros nuotaikos atmosferoj.
Įrašų RSS
Naujausi komentarai