Corpus Christi at Juventutem Lituania

„Lauda Sion Salvatorem“ - tai sekvencija skirta Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės Mišioms. Ji buvo parašyta Šv. Tomo Akviniečio apie 1264 m. popiežiaus Urbono IV prašymu naujoms šios iškilmės Mišioms, kartu su „Pange lingua“, „Sacris solemniis“ ir „Verbum supernum“, kurios naudojamos brevijoriuje. Himnas pasakoja apie Eucharistijos įsteigimą ir aiškiai išreiškia katalikišką tikėjimą į transubstanciaciją. Panašiai kaip ir su kitais trimis Šv. Tomo Eucharistiniais himnais, trys paskutiniai posmeliai dažnai naudojami pavieniui, šiuo atveju nuo „Ecce panis Angelorum“.

„Lauda Sion“ yra viena iš keturių viduramžių Sekvencijų, kurios buvo paliktos 1570 m. išleistame Romos Mišiole, po Tridento susirinkimo (1545-1563 m.). Prieš Tridento susirinkimą daug švenčių turėjo savo sekvencijas. Ši giesmė giedama ir šiandien.

(Šaltinis: Wikipedia)

Lauda Sion Salvatorem (64 Kbps) [6:24m]: Play Now | Download

Lauda Sion Salvatorem (Gera kokybė) [6:24m]: Play Now | Download

Lauda Sion Salvatorem, lauda ducem et pastorem, in hymnis et canticis.	Šlovink, Sione, Išganytoją, šlovink vadą ir ganytoją himnais ir giesmėmis!

Quantum potes, tantum aude: quia maior omni laude, nec laudare sufficis.	Kiek pajėgi, tiek išdrįski, nes jis didesnis už bet kokią šlovę, jį šlovinti niekada ne per daug.

Laudis thema specialis, panis vivus et vitalis hodie proponitur.	Ypatinga giesmės tema gyva ir gaivinanti Duona šiandien duodama.

Quem in sacrae mensa cenae, turbae fratrum duodenae datum non ambigitur.	Ją ant šventos vakarienės stalo dvylikos brolių būriui nedvejodamas patiekė.

Sit laus plena, sit sonora, sit iucunda, sit decora mentis iubilatio.	Tebus giesmė skardi, tebus garsi, Tebus meilus ir puošnus sielos džiūgavimas.

Dies enim solemnis agitur, in qua mensae prima recolitur huius institutio.	Nes švenčiama iškilminga diena, kai prisimenamas pirmas šio valgio įsteigimas.

In hac mensa novi Regis, novum Pascha novae legis, phase vetus terminat.	Šiame naujo Karaliaus valgyje, naujojo Įstatymo naujoje Paschoje, baigiasi senasis Perėjimas.

Vetustatem novitas, umbram fugat veritas, noctem lux eliminat.	Senovę išvaro naujumas, šešėlį – tikrovė, naktį pašalina šviesa.

Quod in coena Christus gessit, faciendum hoc expressit in sui memoriam.	Ką Kristus atliko vakarienėje, tą liepė daryti jo atminimui.

Docti sacris institutis, panem, vinum in salutis consecramus hostiam.	Švento įsteigimo pamokyti, duoną ir vyną konsekruojame į išganingą Ostiją.

Dogma datur christianis, quod in carnem transit panis, et vinum in sanguinem.	Krikščionims duota dogma, kad į Kūną virsta duona ir į Kraują vynas.

Quod non capis, quod non vides, animosa firmat fides, praeter rerum ordinem.	Ko nesuvoki, ko nematai, patvirtina gyvas tikėjimas, nepaisant daiktų tvarkos.

Sub diversis speciebus, signis tantum, et non rebus, latent res eximiae.	Po skirtingais pavidalais, kurie tėra ženklai, o ne tikrovė, slepiasi ypatingi dalykai.

Caro cibus, sanguis potus: manet tamen Christus totus sub utraque specie.	Kūnas yra valgis, Kraujas gėrimas, bet visas Kristus lieka abiejuose pavidaluose.

A sumente non concisus, non confractus, non divisus: integer accipitur.	Priimančiojo neperskirtas, neperlaužtas, nepadalintas priimamas visas.

Sumit unus, sumunt mille: quantum isti, tantum ille: nec sumptus consumitur.	Gauna vienas, gauna tūkstantis, bet tiek, kiek šie, tiek ir tas valgomas jis nemažėja.

Sumunt boni, sumunt mali: sorte tamen inaequali, vitae vel interitus.	Gauna gerieji, gauna blogieji, tačiau nelygi jų dalia gyvenimas arba žūtis.

Mors est malis, vita bonis: vide paris sumptionis quam sit dispar exitus.	Mirtis blogiems, gyvenimas geriems štai koks vienodo priėmimo nevienodas galas!

Fracto demum sacramento, ne vacilles, sed memento tantum esse sub fragmento, quantum toto tegitur.	O laužant sakramentą nesvyruok, bet atsimink, kad kiek yra dalelėje, tiek slepiasi ir visame.

Nulla rei fit scissura: signi tantum fit fractura, qua nec status, nec statura signati minuitur.	Tikrovėje nėra jokio skilimo, laužiamas tik ženklas, o Pažymėtasis nesumažėja nei būkle, nei ūgiu.

Ecce Panis Angelorum, factus cibus viatorum: vere panis filiorum, non mittendus canibus.	Štai angelų duona, tapusi keliautojų valgiu, tikra duona vaikams, nemetama šunims.

In figuris praesignatur, cum Isaac immolatur, agnus Paschae deputatur, datur manna patribus.	Jau pavyzdžiais nurodyta: kaip Izaoko auka, Velykoms skirtas avinėlis, protėviams duota mana.

Bone pastor, panis vere, Iesu, nostri miserere: Tu nos pasce, nos tuere, Tu nos bona fac videre in terra viventium.	Gerasis Ganytojau, tikra duona, Jėzau, pasigailėk mūsų! Mus ganyk ir saugok, leisk išvysti Tavo gėrybes gyvųjų žemėje.

Tu qui cuncta scis et vales, qui nos pascis hic mortales: tuos ibi commensales, coheredes et sodales fac sanctorum civium. Amen. Alleluia.	Tu viską žinai ir gali, Tu ganai mus čia mirtingus, leisk ir ten, prie šventų piliečių stalo sėdėti kaip paveldėtojams ir draugams. Amen. Aleliuja.