Sakyčiau tikrai „kietą“ homiliją pasakė kardinolas Audrys šio sekmadienio Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmėje. Kviečiu įsiklausyti:
Susirinkome kartu švęsti Eucharistijoją, kurioje, pagal Vatikano antrojo žodžius, glūdi visas Bažnyčios dvasinis lobis, būtent pats Kristus, mūsų velykinis avinėlis ir gyvoji duona. (PO, 5)
<..>
Teisingai Lietuvos liaudis giedojo ir gieda: „garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą, Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, tikrąjį Kūną ir Kraują“.
<..>
Kartais tenka išgirsti iš kai kurių krikščioniškų bendruomenių, jog Kristus negali būti baltoje Ostijoje, Eucharistinė Auka gali būti tik paminėjimas Kristaus paskutinės vakarienės, paprastas atminimas. Ne, broliai ir seserys! Mes tikime ir tikime kartu su visa katalikų Bažnyčia, jog Kristus yra su mumis Eucharistijoje.
<..>
Bet yra daugiau nei atminimas, yra sudabartinimas Kristaus aukos ant Kryžiaus. Kristus parodė mums didžiausią meilę mirdamas ant Kryžiaus, atiduodamas savo gyvybę dėl žmonių išganymo, parodydamas savo meilę iki galo, kaip rašo apaštalas Jonas.
<..>
Tai jau įtaigiai sakė Šv. Jonas Auksaburnis, jis rašė: „visada aukojame tą patį Avinėlį. Ne vieną šiandien ir kitą rytoj, bet visada tą patį. Todėl Auka visada tėra viena.“
<..>
Ir mes esame kviečiami, raginami drauge su Kristumi aukoti save pačius, savo darbus, visą pasaulį.
<..>
Tai nėra kokia nors katalikų bažnyčios interpretacija Kristaus žodžių. Katalikų Bažnyčia autentiškai perduoda mums ką Kristus mokė, ką Jis darė. Įsidėmėkime žodžius, kuriuos Kristus sakė šios dienos Evangelijoje: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną, gyvens per amžius. Duona, kurią aš duodu yra mano kūnas už pasaulio gyvybę. Iš tiesų, iš tiesų“, toliau tęsia, - „jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersit Jo kraujo, neturėsit savyje gyvybės. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turės amžinąjį gyvenimą.“
<..>
Užtat ir kartoju, tai nėra kokia Bažnyčios interpretacija: pats Kristus taip aiškiai yra pasakęs ir taip suprato ir mokiniai, ir žmonės kurie Jo klausė. Po tų žodžių kas atsitiko? Daugelis pasipiktino, daugelis nesuprato, pradėjo murmėti ir mokiniai, kurie sekė Kristų, daugelis pasitraukė nuo Jo. Ir Kristus paklausė tada Petro: „ar ir jūs norit pasitraukti?“ Ir tikrai su dideliu tikėjimu, Petras, visų vardu pasakė: „Viešpatie pas ką mes eisime?!, Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“.
<..>
Kartais yra žmonių, kurie galvoja: „mes neverti, nes mes nusidėjėliai. Mums negalima taip artintis prie Švenčiausios Komunijos“. Aš norėčiau jums pasakyti, ką sakydavo tokiems žmonėms Arso klebonas, Šv. Arso klebonas, jis sako: „jūs taip elgiatės, jūs bijote prieiti prie Šventosios Komunijos, jūs elgiatės kaip didelis ligonis, kuris nenori gydytojo ir nenori vaistų“. Kristus mums davė tą dovaną. Prieikit prie jos valgykite tą duoną. Žinoma tinkamai pasiruošę.
<..>
Kai kas man pasakys, kad Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo šventė buvo įkurta tiktai prieš septynis šimtmečius. Bet čia Dievo apvaizdos darbas. Dievas retkarčiais primena vieną ar kitą tiesą, atkreipia dėmesį. Kaip ir šiandien daug kalbama apie gailestingumą. Ir tai tikrai Dievas mus kviečia prašyti Dievo gailestingumą, kreiptis į tą gailestingumą, būti gailestingiems.
Ir tais laikais pasitaikė prieš septynis šimtmečius, kad vienas kunigas, kunigas Petras iš Prahos, keliaudamas į Romą aukojo Mišias Bolcano mieste ir tikrai savo širdyje jis abejojo, netikėjo, kad tikrai yra, gali būt tikras Kristaus Kūnas. Jam laužiant Ostiją, ištryško kraujas. Ir tas Kraujas išsiliejo ant korporalo, kuris buvo paskui paimtas ir nuneštas iškilmingai procesijoje. Ir po metų pats popiežius įkūrė tą šventę, primenant kaip tik tą stebuklą, primenant taip, kaip Dievas norėjo tam abejojančiam kunigui parodyti, kad Jis tikrai čia yra.
<..>
Jaunimas ypatingai šiandien mėgsta tą adoraciją, pabūti tyloje prie Švenčiausio, garbinti Dievą, prisiartinti prie Jo, pajusti Jo meilę ir atsakyti savąja meile.
Ištraukos paimtos iš Jo Ekscelencijos kardinolo Audrio Juozo Bačkio homilijos, pasakytos Vilniaus katedroje Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės proga.


0 Atsakymų į “Dievo Kūnas”
Parašykite komentarą