Psalmus 42


S. Introíbo ad altáre Dei. S. Įžengsiu prie Dievo altoriaus.
M. Ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam. M. Prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę.
S. Iúdica me, Deus, et discérne causam meam de gente non sancta: ab hómine iníquo et dolóso érue me. S. Teisk mane, Dieve, ir gink mano bylą nuo nešventos giminės; gelbėk mane nuo neteisaus ir klastingo žmogaus.
M. Quia tu es, Deus, fortitúdo mea: quare me reppulísti, et quare tristis incédo, dum afflígit me inimícus? M. Nes Tu, Dieve, mano stiprybė; kam gi atstūmei mane, ir kodėl aš vaikščioju nuliūdęs, priešo prispaustas?
S. Emítte lucem tuam et veritátem tuam: ipsa me deduxérunt, et adduxérunt in montem sanctum tuum et in tabernácula tua. S. Siųsk savo šviesą ir savo tiesą; jos išves mane ir nuves į Tavo šventąjį kalną ir į Tavo padangtes.
M. Et introibo ad altare Dei: ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam. M. Ir įžengsiu prie Dievo altoriaus; prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę.
S. Confitébor tibi in cíthara, Deus, Deus meus: quare tristis es, ánima mea, et quare contúrbas me? S. Aš garbinsiu Tave kanklėmis, Dieve, mano Dieve; mano siela, kodėl tu nuliūdus ir kam mane gąsdini?
M. Spera in Deo, quóniam adhuc confitébor illi: salutáre vultus mei, et Deus meus. M. Turėk viltį Dieve, nes dar Jį garbinsiu; Jis mano veido išgelbėjimas ir mano Dievas.
S. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. S. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
M. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in sǽcula sæculórum. Amen. M. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.
S. Introíbo ad altáre Dei. S. Įžengsiu prie Dievo altoriaus.
M. Ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam. M. Prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę.